Vestuvės Italijoje

Italija yra viena tarp mėgstamiausių, gražiausių, šilčiausių šalių išvykstamosioms (angl. destinations weddings) vestuvėms. Iš tiesų, negalima dėl to ginčytis. Beveik visuomet puikus oras, gražus kraštovaizdis, ilgai žaliuojanti gamta, autentiški pastatai ir vilos švęsti vestuves vilioja daug porų iš viso pasaulio.

Spalį turėjau galimybę, pagelbėti vestuvių floristei Annai Cortez Italijoje, bei dalyvauti pačioje šventėje. Todėl nusprendžiau pasidalinti skirtumais tarp šventės koncepto išvysktamosiose vestuvėse ir lietuviškose.

• Svarbiausias dėmesys skiriamas artimam bendravimui. Šiose vestuvėse nebuvo nei vedėjo, nei didžėjaus. Jokios iš anksto suplanuotos programos, žaidimų, ar tostų. Šventė prasidėjo vakarop, 16 val. ceremonija tame pačiame vilos kieme, kuriame vyko ir vakarienė po atviru dangumi. Reikėtų paminėti, kad ceremonija buvo simbolinė, nes jaunieji jau buvo susituokę savo šalyje. Iškart po jos svečiai grojant violančelės muzikai vaišinosi užkandžiais ir vynu, šnekučiavosi iki vakarienės pradžios. Spalį Italijoje sutemsta gan anksti, kaip ir pas mus, 18 val. Maždaug tokiu metu prasidėjo 4 patiekalų vakarienė, trukusi apie 3 val. Po jos visi šoko šokių aikštelėje grojant pop muzikai iš muzikinio centro, po atviru dangumi, šviečiant lemputėms. Viską (maisto pateikimą, torto priėmimą ir kt.) koordinavo vestuvių planuotoja.

• Kitokie gėrimai. Čia tikrai nepamatysite degtinės, brendžio ar kt. gėrimų butelių ant stalo. Tokių gėrimų net ir nebuvo. Svečiai vaišinosi vynu, alumi ir stipriaisiais gėrimais nuo atskiro gėrimų stalo, prie kurio taures papildydavo padavėjai. Lietuvoje irgi tai įmanoma, bet dažniausiai nenorima mokėti už papildomus aptarnaujančius padavėjus, tad įprasta stipriuosius gėrimus įsipilti patiems prie savo stalo.

• Nėra maisto padėklų ant stalų. Lietuvoje vis dar galima pamatyti silkutes ir mišraines ant svečių stalų, ko nepamatysite ten.

• Dekoras vienas svarbiausių šventės akcentų. Šventės dekoro organizavimas yra kiek kitoks nei pas mus. Esame įpratę, kad dekoratorė pasirūpins viskuo – nuo šakutės iki papuoštos ceremonijos vietos. Užsienyje viskas vyksta kiek kitaip. Samdomas floristas, kurio kompozicijos yra dekoro pagrindas, prie gėlių derinamos visos kitos detalės – kėdės, spauda, indai, žvakidės. Šiais rekvizitais rūpinasi vestuvių planuotoja, maisto tiekėjai, arba atskrai samdomas dekoratorius. Ceremonijos vietą puošusios gėlių kompozicijos vakaro eigoje perkeltos prie svečių stalo.

• Aptarnaujantis personalas dalyvauja šventėje (beveik) atskirai nuo svečių. Gali Jums pasirodyti keista, kad floristai dalyvauja šventėje ir jiems patiekiama vakarienė ir gėrimai kaip ir visiems svečiams. Ten visiškai nekeista, kaip ir fotografas dalyvauja iki šventės pabaigos, taip ir visi kiti tiekėjai, kurių pagalbos gali pririekti šventės eigoje (pavyzdžiui, papuošti vėlai vakare atvežtą tortą). Tik nuo jaunųjų priklauso, ar personalą sodins prie visų svečių, ar atskirai, bet namo dar niekas nevažiuoja prasidėjus šventei.

• Viskas po šventės surenkama tą patį vakarą. Laukėme šventės pabaigos surinkti vazas, o maisto tiekėjai visus indus. Čia nėra įprasta atvykti kitą dieną po šventės viską surinkti, nes taupomi kuro, personalo, laiko resursai. Iš tiesų, mūsų dekoratorėms tai gana svarbu, nes dažnai būna, kad tuo pačiu metu turi spėti papuošti vestuves ir dar nurinkti vakarykštės šventės dekorą kitoje vietoje, nes ten taip pat vyks šventė.

• Nėra akcentuojamas desertų stalas, išskyrus torto puošimą. Desertai pateikiami tik vakaro pabaigoje po užkandžių. Ant saldaus stalo nėra gėlių kompozicijų, žvakių, viskas paprastai sudėta ant stalo.

• Vis dar madingas pamergių pulkelis, pasipuošusių vienodomis suknelėmis. Nuotakos puokštė ir pamergių puokštės taip pat dera su stalo dekoro floristika, puokštės surištos šilkiniais kaspinais. Mamos pasipuošusios korsažais (ko niekada nėra prašę mano klientai Lietuvoje), o jaunikis butonjere (irgi nebe dažnas reiškinys).

Man buvo be galo įdomu ir smagu būti Italijoje, nuostabioje aplinkoje, sutikti naujus žmones ir pasidalinti savo įžvalgomis su Jumis. Galbūt pastebėsite tai, ką norėsite savo vestuvėse daryti kitaip, o gal ir patys norėsite susituokti bei atšvęsti nuostabių vaizdų apsupty su savo artimausiais žmonėmis.

Ko aš išmokau su šia nauja patirtimi? Vertinti savo darbą. Ačiū Anai, už tai, kad mane išmokė, jog floristas – ypatingas šventės atmosferos kūrėjas, jo darbas negali būti nuvertinamas, ir jis neturi kurti to, ko nenori ar kas yra nepriimtina jam. Visa tai seniai nešiojausi galvoje, bet ne visada mokėjau pasakyti ne.

Kviečiu skaityti kitus BLOGo įrašus.

Su meile
Ieva